Day 19 Diena

Siandien palikome silta pajuri ir atgal i Deli. Gana paprastai ir pigiai per kelias valandas ir su persedimais Mapusa ir Panjim pasiekeme orouosta. Aciu Spicejet uz pigius blietus (apie 200 Lt dviems i viena puse) ir sklandu triju valandu skrydi. mustinius su vistiena, uz kuriuos sumokejome. Beje, siek tiek pigiau maista uzsisakyti perkant bilietus internetu, nei paciame lektuve. Nesutaupem milijono, bet 20 rupiju sen, 20 ten ir jau ziurek nakvynei sutaupyta. Is orouosto labai patogiai ir be didelio spaudimo su isanksto apmokamu taksi nuvaziavome iki jau pazistamos pagrindinio turgaus gatves (Main Bazar), kur nepaisant velyvo meto, viesbucio be jokio isankstinio uzsakymo neteko ieskoti ilgiau nei 5 minutes. Triuksminga uz lango, taip. Nera karsto vandens (atsirado uz poros dienu), taip. Mazai vietos, taip. Televizorius rodo koki 100 kanalu, kuriu nera kada ziureti, taip. Uztat tik 300rupiju (apie 15 Lt) ir prabangos uztenka. Pries vakariene dar nulekeme iki traukiniu stoties ir nusipirkome bilietus i Agra - paskutine dieno kulturine isvyka. Vel turgaus gatve, zmoniu minios, triuksmas, dulkes, bet visa aplinka kazkaip jau suspejo tapti netgi siek tiek sava, bent jau ne taip svetima ir erzinanti, kai pirmas dienas. Va tokiu metu ir reikia isvaziuoti... kaip visada - truputi namo norisi, taciau ir kelione per trumpa pabaigoje atrodo. Bijau, kad tai paskutinis dienorascio irasas, parasytas Indijoje, nes penktadieni skrendam namo ir pabaigsiu rasyti jau Lietuvoje. Iki.

Days 13-18 Dienos

Truputi sukciauju. Sutinku, bet rasyti apie polisi Goa?.. Ka Goa, ka Goa... jura, saule, geras maistas ir taip sesias dienas. Nelabai ka ir yra rasyti, nes tai keliais zodziais viskas ir pasakyta. Ilsejomes. Truputi gydemes, nes Linai vis dar skaudejo gerkle. Isbandem ajurvediniu vaistu, antibiotiku, indu gydytoja ir, panasu, kad kazkuri is situ priemoniu padejo. Nors man ir nereikejo, ragavau saldzios kazkokiu zoliu miksturos. Patiko, tai tikriausiai ji ir padejo. Nieko si karta ir nepasakosiu, paliksiu bent kazka zodiniams ispudziams is keliones.
Ilsimes.

Day 12 Diena

Naktis praejo visai ramiai. Ne antra klase, todel ant grindu nesivoliojo indai, niekas neruke. Vaziavome kartu su britu pora, pastaraisiais metais gyvenancia Naujojoje Zelandijoje ir keliaujancia po Azija jau pusmeti. Anksti prabudes, pro purvina traukinio langa zvalgiausi i prabegancius vaizdus. Galvojau. Prisiminiau.
Is to ka jau maciau, akivaizdu, kad technilogijos vystosi sparciau, nei suvokimas apie ju daroma zala ir tos zalos mazinimo priemones. Didziules chemijos gamyklos ir cia pat dirbami laukai, palmiu plantacijos. Visa diena gatveje pardavinejamos darzoves bei vaisiai ir nenutrukstantis srautas ne pirmos jaunystes ar net gilios senatves automobiliu ir motociklu, dulkinose gatvese spjaudanciu akivaizdziai nevalgomus priedus ir tikrai ne deguoni. Nesistebiu, kad Indija nenori prisijungti prie Kioto protokolo, nes butu tiesiog nepajegi jo igyvendinti. O gal cia gili indu ismintis - gyventi sia diena? Tik abejoju ar bent vienas senoves ismincius ragino gyventi sia diena, spaunant ant rytojaus ir jame gyvensianciu. Jei tai tikrai tokia vienadiene politika, tai tas rytojus yra blankesnis, nei gali pasirodyti turistui, gyvenanciam prabangiame viesbutyje kur nors Goa provincijoje juros pakranteje. Tik kazin, ar jis noretu suzinoti, kodel toks siltas juros vanduo...
Issokome nedideleje stoteleje ir su is anksto apmokamu taksi (yra toks daiktas - prieini prie budeles, nusiperki bilieta i paskirties taska, susirandi ant bilieto nurodyta taksi ir vyksti, o atvykes, atiduodi viena lapeli vairuotojui) pasiekeme vieta prie juros netoli Mandrem miestelio, kuri pagal aprasymus mums pasirode ramiausia ir labiausiai tinkama polisiui (Riwa). Be vargo gavome is bambuku ir palmiu plausu suresta lusnele be vistos kojeles, taciau su atsikru dusu ir tualetu. Kaina krimstelejo, bet tik lyginant su kitomis Indijos vietovemis - apie 700 rupiju (apie 35 Lt) uz nameli apie 100 m nuo papludimio su atskirais gultais ir pavesinemis, silta jura, labai smagiu smeliuku ir debesu niekad neuzstojama saule. uretu buti apie +30 diena ir ne maziau +20 nakti, o vanduo atitinkamai apie +24+25. Ar 35 Lt uz stoga tokioje vietoje per daug? Maisto kainos atitinkamai didesnes, nei bet kur kitur Indijoje, bet gyventi galima, mes gi poilsiaujame. Ir poilsiausime net sesias dienas, jei nepasirodys per daug.
Sviezios zuvies karis vakarienei. Apsilaizymas. Tingejosi iki juros nueiti net tuos 100 metru. Gal rytoj.

Day 11 Diena

Keista, bet antras zvislgsnis i Mumbai siek tiek pakeite musu nuomone apie si miesta. Gal todel, kad atvykome ne piko valandomis. Gal todel, kad nelabai isvargome kelioneje, nors ir teko sedeti apie septynias valandas, staugiant grupei indu mokiniu ar studentu, uzemusiu beveik visa vagona. Siaip tai jie dainavo, bet nebuvo nei vieno su padoresniu balsu ar klausa, todel ir buvo panasiau i stugavima. Miestas pasirode erdvesnis, gatves platesnes, maziau spusciu tiek gatvese, tiek salia ju. Britu laiku architekturos likuciai net dare ji panasiu i koki nors Europos didmiesti. Zinoma, kol nepamatai zmoniu ir visa ko judejimo (ne)tvarkos. Net kai kuriu sviesoforu cia paisoma ir zaliai degant, galima begti per gatve leciau, ko nepasakysi apie itus miestus, kur sviesos ir pestieji mazai ka reiskia. Turedami gera pusdieni laiko klaidziojome po miesta. Vargais negalais radome kur (aciu Thomas Cook kompanijai) issikeisti pinigus, nes nei vienas bankas nekeite. Si karta pinigus gavome nesusegtus krokodilu, kaip orouoste, kur ant storo simtiniu pakelio dar buvo lapelis su uzrasu: "Patenkink save ir suskaiciuok pinigus, pries atplesdamas". Tada atplesiau nepasitenkines, gal todel taip greitai ir baigesi. Uzteko laiko ir apsilankyti modernaus meno muziejuje, kur, nors durininkas ir suabejojo, ar dvieju valandu uzteks (arba eilini karta nesuprato klausimo, nes su anglu kalba anglu kolonija ilga laika buvusioje salyje nelabai kas), gana greitai apejome skurdoka ekspozicija, taip ir nerade darbu, ties kuriais noretusi ilgiau pastoveti. Pirma karta keliones metu pamateme ir jura, nueje iki miesto krantines, kurioje rinkosi minios zmoniu. Jau sutemus ir neturint kur prisiglausti stoty, vel nuklydome nedidele gatvele iki uzkandines, kurioje lankemes pries kelias dienas. Personalas mus is karto prisimine ir pasitiko kaip senus pazistamus. Papraseme arbatos su saldumynais. Pasirodo, arbatos cia nedaro, taciau mums – isimtis. Vaikinukas cia pat improvizuodamas puodais ir sieteliais ant atviros ugnies per pusvalandi isvire skanios masala-chai – kazkas panasaus i jogu prieskonine arbata, pardavinejama ir Lietuvoje. Taip ir sulaukeme savo naktinio traukinio i Goa provincija – pagrindini tingiu poilsiautoju traukos taska. Savaites ispudziai Indijoje atrode lyg metu ir tai siek tiek vargino, todel ir mums praverstu kelioms dienoms pasijausti tingiais poilsiautojais ir nieko neveikti.

Day 10 Diena 10

Nelabai kas. Vakarykstis pasisedejimas kondicionuojamame restorane, o ir pasivaiksciojimas basomis uolu sventyklose (ieinant i sventyklas reikia nusiauti batus) nesiejo Linai i sveikata - pradejo skaudeti gerkle, pakilo temperatura. Vis del to, gal ir kvailai, surizikavome ir issirengeme i kita dienos kelione autobusu - aplink Aurangabada ir i Elloros sventyklas, taip pat iskaltas uolose. Nors didelio noro kazkodel nebuvo, vis tik apsilankeme Deogiri forte - uzkopeme iki pat virsaus, klaidziojome tamsiais koridoriais, pilnais siksnosparniu, gerejomes vaizdais nuo boksto virsaus, bandeme fotografuoti tingiai pozuojancias bezdziones. Apsilankeme ir Elloros sventyklose - labai ispudinga pagrindine, o mazesnes buvo beveik identiskos vakar aplankytoms, todel didesnio ispudzio nepaliko. Islepom nuo ispudziu? Kadangi ta diena nieko isimintino nepatyreme, isskyrus suragauta puskilogrami skaniu guavu ir vaistu paieskos vakare, tai leisiu sau vel nukrypti - si karta, i karviu teritorija. Tikrai ne mitas, kad karves Indijoje laikomos sventais gyvuliais, netgi dabartiniais laikais. Karviu daug, panasu, kad tos, kurios nedirba, eina kur nori ir daro ka nori. Daznas vaizdelis - karve issidrebusi viduryje kelio ar besitrinanti kelkrasciais salia gatves prekeiviu. Beje, ne tik karves, o ir sunys, ozkos, asilai, kiaules, vistos, visi elgiasi taip pat - ignoruoja masinas, knisasi po siukslynus ir eda nezinia ka. Nepastebejau, kad kas nors rupintusi siais sventaisiais, maitindamas juos, aukodamas skaniausias geles ar dali savo maisto kasdieninio. Tiesa, kaik kurios karves turi spalvotai nudazytus ragus arba yra padabintos girliandomis. Panasu, kad tik tuo jos ir skiriasi nuo kitu tvarto padaru.
Laikas ilsetis. Ryt laukia ilgas suolis traukiniu per ta pati Mumbai i Goa provincijos pakrante.

Day 9 Diena 9

Tiesa, uzmirsau vakar pamineti nedidele avarija. Pries pat apsigyvenant ankstyva ryta viesbutyje, viesbucio taksi palikome maza kuprine su fotoaparatu. Issimiegoje susizgribome ir paklauseme seimininko apie ja. Akivaizdziai apsimesdamas, kad nieko apie ja nezino, jis kazkam paskambino ir pasake, kad taksi vairuotojas dabar labai toli isvaziaves ir pareiske, kad teks sumoketi 700 rupiju (apie 35 Lt), jei norime kamera atgauti per valanda. Priesingu atveju, tektu palaukti dvi dienas. Vieni makaronai, bet kamerso mums reikejo, todel teko pakloti vos ne dvieju nakvyniu kaina. Mintyse viesbuciui padejome riebu minusa ir atsisakeme ju organizuojamu kelioniu, nors jos ir buvo labai ikyriai persamos.
Taigi, nauja diena, nauja dienos kelione. Nemegstu grupiniu turistiniu kelioniu, bet si karta teko tokia pasirinkti, nes tai buvo pigiausias ir greiciausias budas pasiekti uz 100 km esancias Ajanta olas, kur siaurame kalnu upes tarpeklyje vulkaninese olose iskaltos 27 sventyklos ir gyvenamosios patalpos vienuoliams. Nors kai kurios sventyklos iskaltos daugiau kaip pries du tukstancius metu, dar yra islikusios spalvotos sienu ir lubu apdailos ir skulpturu. Tikrai verta vizito vieta. Zinoma, gali suerzinti eiles, karstis, ikyrus suvenyru siulytojai, bet kai pripranti, visas tas erzinantis fonas tiek cia, tiek kitose Indijos vietose, kazkur nutolsta ir nebelimpa. Atrodo, kad net visi ikyruoliai ta pastebi ir nieko nebesiulo. Praleidome uolose apie tris valandas ir pasukome atgal. I autobusa gerokai pavelavo dvi bulgares, todel parvykome jau sutemus ir isvarge. Sviezios ananasu sultys pataise padeti. Jau visa savaite nevalgeme mesos. Jos kazkaip ir nesinori tokiame karstyje, taciau kodel nepabandzius indu iskeptos vistytes?.. Tam tikslui issirinkome prabangiai atrodanti (palyginus su eilinemis gatves uzkandinemis) restoraneli "Foodwalla's Tandoori" ir vakarienei issvaisteme net 600 rupiju (apie 30 Lt) gerimams, arbatai ir dviems tandoori krosnyje keptiems padoraus dydzio visciukams, marinuotiems jogurte su indiskais prieskoniais, kuriu uzteko ne tik sociai vakarienei, bet ir kitai dienai, keleta gabaleliu pasiemus su savimi. Skanu. Astroka. Apsivalgeme. Tik nepaliko jausmas, kad gal ir nereikejo, nes nelabao tos mesos ir norejosi...

Day 8 Diena 8

Naktis traukinyje. Tikrai verta keliu sakiniu atskirai. Si karta vaziavome antra klase - nekondiciuonuojami vagonai, dar vadinami "miegamaisiais" (sleepers... labai St. Kingo knygos vertas pavadinimas). Miegamieji jie tikrai ne todel, kad juose gali issimiegoti neiprates uzsienietis, o todel, kad juose miega, tikriausiai, puse Indijos. Jau minejau, kad Indijoje gyvena labai daug indu. Labai daug. Todel vagonuose jie yra priversti isnaudoti kiekviena horizontalu lopineli prigulimui. Mes turejome savo gultus, bet ne visiems uzteko, nes Indijoje gyvena tikrai labai daug indu. Taigi, tie, kuriems vietos ant gultu neliko, ramiai isitaise vienas prie kito visuose praejimuose tarp gultu ir koridoriuose. Gyvos, snopuojancios, knarkiancios grindys, kuriomis dar isigudrindavo praeiti vienas kitas apsnudes keleivis, nesukeldamas kitu nepasitenkinimo. Daug indu ir bemiege naktis. Uztat bilietas kainavo kelis kartus pigiau - uz du bilietus astuoniu valandu kelionei sumokejome maziau nei 20 Lt.
Po penktos ryto jau miegojome viesbutuke Aurangabade ir didesniu planu, nei pailseti, tai dienai neturejome. Atidaveme rubus skalbimui, plepedami su savininku uzkandome kavinukeje, uzsakeme bielietus trumpoms kelionems kitoms dviems dienoms, ragavome vaisius. Miesto net nesinorejo matyti, o ir nelabai paciame mieste buvo i ka ziureti. Tiesa indu cia buvo siek tiek maziau, todel po Mumbai atrode labai ramus. Gera vieta atsigauti nuo erzelynes. Ta proga sau leidome ir ajurvedini masaza, kuri padare vos bepajudantis senukas nevalytame viesbucio kambarelyje. Buvo juokinga, nors nepasakyciau, kad blogai, kaip u 5 Lt viso kuno valandos masaza ir veido valyma asmeniui. Bet vis tiek, procesas atrode labai juokingai ir tikrai ne del kainos.
Viesbutyje silto vandens nebuvo, rozetes, lemputes ir ventiliatorius veike neaiskia tvarka ir eiliskumu, kartai elektrai dingstant valandoms visame mieste. Uztat mazai triuksmo uz langu.