Day 10 Diena 10

Nelabai kas. Vakarykstis pasisedejimas kondicionuojamame restorane, o ir pasivaiksciojimas basomis uolu sventyklose (ieinant i sventyklas reikia nusiauti batus) nesiejo Linai i sveikata - pradejo skaudeti gerkle, pakilo temperatura. Vis del to, gal ir kvailai, surizikavome ir issirengeme i kita dienos kelione autobusu - aplink Aurangabada ir i Elloros sventyklas, taip pat iskaltas uolose. Nors didelio noro kazkodel nebuvo, vis tik apsilankeme Deogiri forte - uzkopeme iki pat virsaus, klaidziojome tamsiais koridoriais, pilnais siksnosparniu, gerejomes vaizdais nuo boksto virsaus, bandeme fotografuoti tingiai pozuojancias bezdziones. Apsilankeme ir Elloros sventyklose - labai ispudinga pagrindine, o mazesnes buvo beveik identiskos vakar aplankytoms, todel didesnio ispudzio nepaliko. Islepom nuo ispudziu? Kadangi ta diena nieko isimintino nepatyreme, isskyrus suragauta puskilogrami skaniu guavu ir vaistu paieskos vakare, tai leisiu sau vel nukrypti - si karta, i karviu teritorija. Tikrai ne mitas, kad karves Indijoje laikomos sventais gyvuliais, netgi dabartiniais laikais. Karviu daug, panasu, kad tos, kurios nedirba, eina kur nori ir daro ka nori. Daznas vaizdelis - karve issidrebusi viduryje kelio ar besitrinanti kelkrasciais salia gatves prekeiviu. Beje, ne tik karves, o ir sunys, ozkos, asilai, kiaules, vistos, visi elgiasi taip pat - ignoruoja masinas, knisasi po siukslynus ir eda nezinia ka. Nepastebejau, kad kas nors rupintusi siais sventaisiais, maitindamas juos, aukodamas skaniausias geles ar dali savo maisto kasdieninio. Tiesa, kaik kurios karves turi spalvotai nudazytus ragus arba yra padabintos girliandomis. Panasu, kad tik tuo jos ir skiriasi nuo kitu tvarto padaru.
Laikas ilsetis. Ryt laukia ilgas suolis traukiniu per ta pati Mumbai i Goa provincijos pakrante.