Day 8 Diena 8

Naktis traukinyje. Tikrai verta keliu sakiniu atskirai. Si karta vaziavome antra klase - nekondiciuonuojami vagonai, dar vadinami "miegamaisiais" (sleepers... labai St. Kingo knygos vertas pavadinimas). Miegamieji jie tikrai ne todel, kad juose gali issimiegoti neiprates uzsienietis, o todel, kad juose miega, tikriausiai, puse Indijos. Jau minejau, kad Indijoje gyvena labai daug indu. Labai daug. Todel vagonuose jie yra priversti isnaudoti kiekviena horizontalu lopineli prigulimui. Mes turejome savo gultus, bet ne visiems uzteko, nes Indijoje gyvena tikrai labai daug indu. Taigi, tie, kuriems vietos ant gultu neliko, ramiai isitaise vienas prie kito visuose praejimuose tarp gultu ir koridoriuose. Gyvos, snopuojancios, knarkiancios grindys, kuriomis dar isigudrindavo praeiti vienas kitas apsnudes keleivis, nesukeldamas kitu nepasitenkinimo. Daug indu ir bemiege naktis. Uztat bilietas kainavo kelis kartus pigiau - uz du bilietus astuoniu valandu kelionei sumokejome maziau nei 20 Lt.
Po penktos ryto jau miegojome viesbutuke Aurangabade ir didesniu planu, nei pailseti, tai dienai neturejome. Atidaveme rubus skalbimui, plepedami su savininku uzkandome kavinukeje, uzsakeme bielietus trumpoms kelionems kitoms dviems dienoms, ragavome vaisius. Miesto net nesinorejo matyti, o ir nelabai paciame mieste buvo i ka ziureti. Tiesa indu cia buvo siek tiek maziau, todel po Mumbai atrode labai ramus. Gera vieta atsigauti nuo erzelynes. Ta proga sau leidome ir ajurvedini masaza, kuri padare vos bepajudantis senukas nevalytame viesbucio kambarelyje. Buvo juokinga, nors nepasakyciau, kad blogai, kaip u 5 Lt viso kuno valandos masaza ir veido valyma asmeniui. Bet vis tiek, procesas atrode labai juokingai ir tikrai ne del kainos.
Viesbutyje silto vandens nebuvo, rozetes, lemputes ir ventiliatorius veike neaiskia tvarka ir eiliskumu, kartai elektrai dingstant valandoms visame mieste. Uztat mazai triuksmo uz langu.