Day 6 Diena 6

Kadangi vakar zveriu neradome, bandome laime dar karta. Tik dabar daug toliau ir didesniame miske. Tuo paciu nuomuotu taksi isvaziavome dienos isvykai i Sitamata laukines gamtos draustini. Virs simto km nuo Udaipur. Sauleteki pasitikome jau pakeliui. Nors is pradziu atrode, kad kelione nebus ilga, viskas pasisuko kitaip. Isvaziavome is plataus greitkelio ir vel prasidejo kaimai su visais is to isplaukianciais atributais. Vaziavome ne tik letai, bet ir gerokai dulkinai, o kelio duobes gilejo ir platejo proporcingai nuvaziuotam atstumui. Ir siuksles, siuksles, siuksles. Ar as nepamirsau dar pamineti siuksliu? Nesunku susidaryti ispudi, kad Indija tai milziniska siuksliu deze, kurios niekas neisnesa laukan. Siuksles yra siuksles ir jokios indiskos filosofijos neverta tame ieskoti, nes tai rodo tik begalini apsileidima ir nesuvokima, kokiomis pasekmemis gresia toks siukslinimas. Tie patys sventi vandenys yra taip tersiami, kad visi garbinami sventieji, dievai ir deives seniai paliko sia dvikiancia zeme. Nebent vietoj graziausiu geliu ir vaisiu aukojamos plastikines, popierines ir kitokios siuksles ir yra aukos dievams. Jei tai padaro dievus laimingais, jie, tikriausiai, jau iki kaklo atlieku perdirbimo versle. Dziustanciame ezere prie viesbucio maciau kelis vyrus, braidancius ir graibancius dumblius. Galvojau, kad buria is ezero tirsciu. O gi ne. Jie vale ezera, tik tas darbas neatrode daug zadanciu. Kelios saujeles isgriebtu dumbliu ir zoliu mazai ka keite, matant, kokie plotai buvo uzzele nuo uzterstumo dustanciame ezere. Burk nebures, o likimas ir be to aiskus. Atsiprasau uz ekologini nukrypima.
Galiausiai esame pas misko biurokratus. Is pradziu pasiule dzipa 6-7 km trasai per draustini iki sventyklos. 1000 rupiju (apie 50 Lt). Per brangu, todel atsisakeme, nors kaina is karto nukrito iki "geriausios" - 900. Nutareme eiti pesciomis. Tada pasake, kad vieniems negalima, kartu eis gidas, jei jis bus prie iejimo i draustini. Su gidu, tai su gidu. Dar gera pusvalandi kratemes iki iejimo. Migla rusvu dulkiu, akmenys, duobes - vairuotojas prasikeike ir kelis kartus maneme, kad automobilis subyres pakeliui. Atlaike. Ir net gidas atejo. Sekasi. Tiesa jis visiskai nekalbejo jokia mums suprantama kalba, todel daugiau apie miska suzinoti nesitikejome. Isejome miskan. Tiesa, misko beveik nebuvo - akmenuotas, dulketas keliukas ejo isdegusiais nuo karscio laukais, retomis medziu giraitemis, kelis kartus persoko per maza upeliuka, kilo, leidosi, kol galiausiai virto akmenimis tarpeklyje, kuriuo ir pasiekeme sventykla. Sunkus pasivaiksciojimas ir... nei vieno zveries, jei neskaityti pulko pakeleje sedinciu ar straksinciu bezdzioniu. Grizome visiskai nusivare nuo koju ir zveriu nepamate. Vel dulkemis, siukslynais atgal. Pakeliui dar uzkandome svieziai keptu pakoru su keptais zaliaisiais cili pipiriukais. Astru. Skanu. Grizus, viesbucio savininkas dar leido pasinaudoti dusu tusciame kambaryje, nes musu lauke ilga naktine kelione traukiniu i Mumbai (Bombejus). Vel judame i pietus.